Ar telefonas ugdo mano vaiką?
„Viskas, gana sėdėti prie kompiuterio“, „Nebežiūrim televizoriaus – sugadinsim akis“, „Greitai padedam telefoną į šoną“, „Imk, pažiūrėk filmuką, tik pabūk tyliai“, „Pažaisk žaidimą, kol aš su teta pakalbėsiu“.
Apie kompiuterių, telefonų ir kitų išmaniųjų prietaisų naudą ir žalą vaikams dažnai girdime įvairių diskusijų. Vieni teigia, kad tai puikus būdas vaikams tobulėti, pamatyti gyvai dalykus, kurie yra toli už jūrų... Kiti – žegnojasi prieš tokį velnio išradimą ir šiukštu draudžia net pažiūrėti. Vargu ar bent vienas iš kraštutinumų yra teisingas. Manau, svarbiausia yra vertinti tiegiamą ar neigiamą įtaką turės būtent Jūsų vaikui.
Gana įprastas dalykas, paklausus vyresnių vaikų, ką jie veikia laisvu laiku - tai žaidžia su kompu ir šaudo zombius, žiūri siaubo filmus ar žaidžia telefonu. Retas, kuris pasakoja, kad svajoja turėti dar daugiau lego kaladėlių, nei turi dabar, ir pastatyti didžiulį lėktuvą. Bėda ta, kad neribodami vaikų laiko su išmaniaisiais įrenginiais, apribojame jų fantazijos galimybes, pasaulio suvokimą, galvoje vyksta daug daug dalykų, kuriuos taip sunku įvardinti žodžiais, lengviau tiesiog pasakyti „pf pf pf, tžžžžžž“ ir išpūsti akis. O kur platus vaiko žodynas, padedantis nusakyti visą tą bekraštę didybę? Turbūt ir liko toje bekraštėje juodojoje skylėje.
Jei vaikas kalba, turi savo nuomonę ir tikrai žino, kaip naudotis technologijom, atitraukti gali būti sunkoka. Kompiuteris gali pasitarnauti vaikui, jo kalbos ugdymui, pasaulio suvokimui ir kitiems geriems darbams, tačiau tik tada, jei veikloje dalyvauja bent vienas iš tėvų: komentuoja, pasakoja, aptaria ar diskutuoja apie tai, kas matoma ekrane. Taip ir kontroliuojame žaidimus, ir rodome gerą pavyzdį.
Vaikui, kuris dar nekalba arba kalba, tačiau nedaug, išmanieji įrenginiai daro didžiausią įtaką. Juos įtraukia spalvos, garsai, o aplinkinis pasaulis, kuriuo jie turėtų domėtis, augti, tobulėti, plėsti akiratį – tampa nebe toks ir įdomus, jis susiaurėja. Čia mažiau spalvų, mažiau įtraukiančių veikėjų. Žinoma, kiekvienas auginame vaikus taip, kaip išmanome geriausiai, tačiau labai linkėčiau kiekvienam, prieš duodant mažyliui telefoną ar planšetę, pagalvokite, ar tuo metu TAI yra geriausias užsiėmimas vaikui? Gal galėtumėte duoti vaikui puodą makaronų ir leisti surūšiuoti juos į didelius ir mažus, iš raidelių dėti žodžius ar skaičių sekas? Ikikalbiniu vaiko raidos laikotarpiu išmanieji įrenginiai stabdo kalbos raidą, smulkiosios motorikos, socialinių įgūdžių ugdymąsi.
O kaip elgiamės patys?
Labai lengva pamatyti kitus, ypač, kai žinome, kaip elgtis neteisinga. O kaip gi pamatyti save? Esame suaugę, žinome, ko mums reikia, ir kaip kartais norisi prablaškyti mintis naršant telefone... Ką jau kalbėti apie tai, kad daugumos tiesioginis darbas yra DARBAS su kompiuteriu. Tačiau kaip mus, kaip tėvus ir pagrindinį pavyzdį, mato vaikai? Pavyzdžiai: „Mama gamina valgyti – žiūri į telefoną. Mama plauna indus – žiūri į telefoną. Mama valgo – žiūri į telefoną. Tėtis dirba – žiūri į kompiuterį. Tėtis ilsisi – žiūri į kompiuterį. Tėtis guli lovoje – žiūri į telefoną. Kodėl neleidžia man?“
Būkime kūrybingi. Būkime pavyzdžiu savo augantiems vaikams.